Alena Budziňáková kilusi iš Slovakijos. Ji yra viena iš akordeono srities lyderių savo šalyje. Nuo 2009 m. ji nuolat gyvena ir dirba Lenkijoje, drąsiai laužydama stereotipus, susijusius su akordeono muzikos kilme ir šio instrumento atlikimo galimybėmis. Alena vienodai sėkmingai pasirodo kaip solistė ir kamerinė muzikantė, taip pat groja su orkestro pritarimu. Studijavo Košicės konservatorijoje (Slovakija), Krokuvos muzikos akademijoje, Vienos Privatuniversität konservatorijoje (Austrija) ir Detmoldo muzikos aukštojoje mokykloje (Vokietija), kur su pagyrimu baigė prof. Grzegorzo Stopos klasę ir įgijo Konzertexamen diplomą. 2023 m. Gdansko Stanisławo Moniuszkos muzikos akademijoje ji apgynė muzikos menų daktaro laipsnį.

Ji aktyviai koncertuoja tarptautiniu mastu – tiek Lenkijoje ir Slovakijoje, tiek daugelyje kitų šalių, tokių kaip Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Belgija, Čekija, Kinija, Danija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lietuva ir Liuksemburgas. Jos interpretacijose dera emocinis žavesys ir jautrumas su temperamentinga bei energinga raiška. Dėl plataus klasikinės muzikos atlikimo akiračio Alenos repertuaras itin įvairus – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos kūrinių. Ji yra daugelio tarptautinių muzikos konkursų laureatė, pelniusi, pvz., pirmąją vietą Puloje (Kroatija, 2012), Poprade (Slovakija, 2010) ir Dunajská Stredoje (Slovakija, 2010).

2019 m. kartu su Šiaurės Vokietijos filharmonijos orkestru, atlikdama solinę partiją, ji pirmą kartą atliko jai dedikuotą koncertą, kurį sukūrė vienas ryškiausių Slovakijos kompozitorių Peteris Machajdikas. Ji taip pat koncertavo su Krokuvos filharmonijos orkestru, Pšemyslio kameriniu orkestru, Lenkijos meno filharmonija, Kalabrijos filharmonijos orkestru bei „PANtonale PhilHARMONIKA“ festivalio orkestru Berlyno filharmonijos salėje, taip pat grojo Odesos filharmonijos teatre, Košicės filharmonijos salėje, Detmoldo koncertų rūmuose, Krzysztofo Pendereckio Europos muzikos centre Lusławicuose, Diuseldorfo Tonhalle, Europos Parlamente Briuselyje, Jėzaus ir Marijos bažnyčioje Romoje bei Nacionaliniame menų centre Pekine.

Kaip kritikų pripažinto kamerinio projekto „Feminine forms“ narė ji du kartus pasirodė Tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Varšuvos ruduo“ (2020, 2021) bei „Sacrum Profanum“ festivalyje Krokuvoje (2020). Alena nuolat kviečiama dalyvauti tarptautiniuose akordeono festivaliuose, pvz., Kijeve (Ukraina), Poprade (Slovakija), Pšemyslyje (Lenkija), Ugljevikyje (Bosnija ir Hercegovina) ir Vilniuje (Lietuva), taip pat dirbti akordeono konkursų vertinimo komisijose.

Ji nuolat dalyvauja pasaulinėse šiuolaikinės akordeono muzikos premjerose, kurių autoriai yra, pvz., Miłoszas Bembinowas, Bartoszas Kowalskis, Svenas Ingo Kochas, Peteris Machajdikas, Volodymyras Runchakas, Kira Maidenberg-Todorova, Renāte Stivriņa, Anna Sowa, Grzegorzas Majka, Maciejas Zimka, Wojciechas Ziemowitas Zychas, Żaneta Rydzewska, Marta Śniady, Pawełas Sotomskis, Teoniki Rożynek, Martyna Kosecka, Nina Fukuoka, Katarzyna Krzewińska, Pawełas Malinowskis, Monika Szpyrka, Miłoszas Bembinowas, David John Roche ir Tyleris Versluisas. Jos diskografijoje – daugybė kompaktinių plokštelių, išleistų leidyklų „Chopin University Press“, “DUX”, „Sarton Records“, taip pat radijo įrašų Slovakijos radijui ir televizijai, Lenkijos radijui Rzeszowe, Slovakijos radijui Devin bei Vokietijos radijui WDR 3.

Grzegorzas Palus yra vienas ryškiausių Lenkijos akordeonistų. Jo meninė veikla sutelkta į klasikinės muzikos atlikimą plačiame stilistiniame spektre bei pedagoginį darbą – jis taip pat dėsto akordeono klasėje Varšuvos Fryderyko Chopino muzikos universitete. Jo išskirtinį meninį stilių suformavo tarptautinis išsilavinimas ir ilgametė patirtis koncertuojant tiek kaip solistui, tiek kamerinės muzikos ansambliuose. Jis baigė Danijos karališkąją muzikos akademiją Kopenhagoje (magistro studijos pas Geirą Draugsvollą), Detmoldo muzikos aukštąją mokyklą (Konzertexamen pas Grzegorzą Stopą) ir Krokuvos muzikos akademiją (bakalauro ir magistro studijos pas Januszą Paterį). 2016 m. jis apgynė daktaro laipsnį, o 2023 m. tame pačiame Chopino muzikos universitete įgijo habilituoto daktaro laipsnį.

Reguliariai koncertuoja Lenkijoje ir užsienyje (Austrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kinijoje, Čekijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Ukrainoje, JAV). Yra grojęs tokiose žymiose scenose kaip Nacionalinis menų centras Pekine, Diuseldorfo Tonhalle, WDR3 radijas Kelne, Berlyno filharmonijos kamerinės muzikos salė, Detmoldo koncertų rūmai, Vienos Konzerthaus, Lenkijos generalinis konsulatas Niujorke, Jėzuitų „Millennium“ centras Čikagoje, Šv. Hedvigos katedra Berlyne, Didysis teatras Varšuvoje, Krzysztofo Pendereckio Europos muzikos centras Lusławicuose, Karolio Szymanowskio filharmonija Krokuvoje, Zielona Guros filharmonija, Oskaro Kolbergo filharmonija Kielcuose bei Odesos filharmonija.

Grzegorzas yra koncertavęs su daugybe orkestrų, tarp jų – Karolio Szymanowskio filharmonijos orkestru Krokuvoje, Oskaro Kolbergo filharmonijos orkestru Kielcuose, Gorzovo filharmonija, Pšemyslio kameriniu orkestru, Lenkijos meno filharmonija, Kalabrijos filharmonijos orkestru bei „PANtonale PhilHARMONIKA“ festivalio orkestru Berlyne. Taip pat grojo kaip Karolio Szymanowskio filharmonijos orkestro Krokuvoje, Beethoveno akademijos orkestro, Julijaus Słowackio teatro orkestro Krokuvoje, Moderniosios simfonijos orkestro bei „Die Reihe“ orkestro (Austrija) narys.

Nuo 2011 m. kartu su Slovakijos akordeoniste Alena Budziňáková jis įkūrė duetą „Accosphere“, kuris šiandien laikomas vienu iš pirmaujančių akordeono kamerinės muzikos ansamblių pasaulyje. Be to, Grzegorzas Palus yra Chopino universiteto akordeonų trio narys bei bendradarbiauja su kitais muzikais įvairiuose kamerinės muzikos projektuose. Jis nuolat dalyvauja pasaulinėse šiuolaikinės muzikos premjerose, kuriose skamba solo bei kameriniai akordeonui skirti kūriniai, sukurti tokių kompozitorių kaip Miłoszas Bembinowas, Bartoszas Kowalskis, Wojciechas Widłakas, Janas Sanejko, Mikołajus Majkusiakas, Wojciechas Kostrzewa, Svenas Ingo Kochas, Peteris Machajdikas, Volodymyras Runchakas, Anna Sowa, Tyleris Versluisas, Ignacy Zalewskis ir Wojciechas Ziemowitas Zychas.

Grzegorzas yra pelnęs daugybę stipendijų, kurias skyrė Lenkijos kultūros ministerija („Młoda Polska“, „Sapere Auso“), taip pat Krokuvos miesto meras. Jis yra daugelio nacionalinių ir tarptautinių muzikos konkursų laureatas. Tarp svarbiausių laimėjimų – Grand Prix konkurse Poprade (Slovakija, 2007), I vieta Puloje (Kroatija, 2012) ir specialus prizas Arasatės konkurse (Ispanija, 2010). Taip pat yra profesionalų kategorijos pagrindinių Lenkijos akordeono konkursų (Čechanovicė-Dziedzicė, Gorlitzė, Gdanskas, Mlava, Pšemyslis, Sanokas, Ščečinas) laureatas.

Grzegorzas kviečiamas vesti meistriškumo kursus bei dirbtuves Lenkijoje ir užsienyje (Danijoje, Čekijoje, Lietuvoje), taip pat dažnai dirba nacionalinių ir tarptautinių akordeono konkursų žiuri nariu. Jo diskografijoje gausu solinių ir kamerinės muzikos įrašų, išleistų “Chopin University Press”, “DUX“, “Sarton Records” ir “SPMK Records”, taip pat radijo įrašų Vokietijos WDR3 bei Lenkijos radijui.

Jef De Haes (Belgija, gim. 1986 m.) – klasikinis akordeonistas, meilę akordeonui paveldėjęs iš savo tėvo būdamas devynerių. Pirmąsias pamokas jis lankė pas Fransą Kaersą Ljero akademijoje. Po devynerių metų buvo apdovanotas garbės prizu – jam įteikta CD įrašo dovana ir Ljero miesto medalis.

Sulaukęs 18 metų pradėjo studijuoti bakalauro programoje pas Eddy Flecijną Leuvene, o magistro studijas tęsė pas Philippe Thuriotą Gente. Studijas baigė gavęs aukščiausią balą galutiniame egzamine.

Jis dalyvavo daugelyje aukšto lygio konkursų: Klingenthalyje (Vokietija), „Coupe Mondiale“ (Škotija), PIF ir Lanciano (Italija), kur pelnė antrąją vietą. Tapęs Amstelveene (Nyderlandai) vykusio „Novam Concours“ konkurso laureatu, buvo apdovanotas pirmąja vieta.

Jefas koncertavo įvairiose sudėtyse: solo, kamerinėje muzikoje su saksofonu, violončele ir karilionu. Taip pat su dideliais orkestrais atliko solines partijas pagal Igorio Shamo, Nikolajaus Tchaikino, Richardo Galliano, Astoro Piazzollos ir visai neseniai Konstantino Myaskovo kūrinius.

Jis dažnai kviečiamas į egzaminų (pvz., Gento konservatorijoje ir keliose vaikų muzikos mokyklose) bei konkursų Belgijoje, Rusijoje, Kinijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Bosnijoje ir Italijoje vertinimo komisijas.
Jefas dėsto Tineno ir Ljero akademijose, neseniai pradėjo dirbti profesoriumi bakalauro ir magistro studijose LUCA Lemmens institute Leuvene. Jis yra jaunimo akordeonų orkestro “Kortenbalg” vadovas bei Belgijos akordeonistų asociacijos, priklausančios “Confédération Internationales des Accordéonistes”, prezidentas.

Mirco Patarini gimė 1966 m. gegužės 26 d. Spoleto mieste (Italija).
1978 m. jis pradėjo mokytis muzikos CDMI (Centro Didattico Musicale Italiano) Spoleto mieste. Tais pačiais metais pradėjo dalyvauti įvairiuose nacionaliniuose konkursuose ir užimdavo aukštas vietas. 1981 m. laimėjo Italijos išankstinį čempionatą Castelfidardo mieste, taip įgydamas teisę dalyvauti 31-ajame CMA akordeono pasaulio trofėjuje, kuriame buvo jauniausias dalyvis. 1983–1985 m. jis dar tris kartus tapo Italijos išankstinio čempionato nugalėtoju ir galėjo dalyvauti pasaulio trofėjuje Karakase (Venesuela), Kaldaš de Rainhoje (Portugalija) ir La Šo de Fone (Šveicarija), kur laimėjo pirmąją vietą. 1984 m. tapo Pasaulio akordeono trofėjaus laureatu.

Jo koncertinė veikla apima platų spektrą – nuo klasikinio repertuaro iki modernios muzikos; nuo akustinio iki elektroninio ir MIDI akordeono; nuo solinių pasirodymų iki koncertų su orkestrais. Iki šiol jis koncertavo 69 pasaulio šalyse. Jo karjeroje – svarbios bendradarbystės su tokiais garsiais atlikėjais kaip Luciano Pavarotti ir Nicola Piovani prestižinėse pasaulio scenose.

Ilgus metus jis dirbo Bontempi–Farfisa grupėje generaliniu muzikos vadybininku, aktyviai prisidėdamas prie Bontempi muzikinių žaislų, Farfisa mėgėjiškų ir profesionalių klaviatūrų bei sintezatorių, taip pat Furnstein, Furstenberg, Hermann ir Anelli akustinių fortepijonų projektavimo, rinkodaros ir platinimo. Šiuo metu jis yra Scandalli Accordions prezidentas – vienos seniausių ir prestižiškiausių akordeonų gamyklų pasaulyje.

2006 m. sausį kartu su Gianluca Bibiani jis įkūrė leidyklą „Ars Spoletium“, kurios prezidentu yra iki šiol. 2007 m. rugsėjį jie įsigijo istorinį muzikos žurnalą Strumenti e Musica (įkurtą 1948 m. Bio Boccosi), atnaujino jo leidybą ir pavertė jį tarptautiniu dvikalbiu leidiniu.

Nuo 2007 m. jis yra IAC (Italian Accordion Culture) asociacijos meno vadovas, Italijos atstovas ir balsavimo narys CIA (Confédération Internationale des Accordéonistes). Daugelį metų jis buvo Italijos teisėjas CIA Coupe Mondiale akordeono konkurse.

2008 m. jis įkūrė ir tapo Instrumentų ir muzikos festivalio Spoleto mieste meno vadovu. 2011 m. organizavo ir buvo meno vadovas CIA Coupe Mondiale Spoleto mieste.

2014 m. išrinktas CIA muzikos komiteto (IMC–UNESCO) prezidentu.
2017 m. jis buvo meno vadovas ir organizatorius CIA Coupe Mondiale Osime (Italija), tais pačiais metais tapo CIA (IMC–UNESCO) prezidentu.

Nuo 2018 m. jis yra Šanchajaus konservatorijos kviestinis profesorius ir aukštojo muzikinio meistriškumo kursų Osime meno vadovas.

Momir Novaković– klasikinis akordeonistas, kilęs iš Serbijos, gyvenantis Estijoje. Jis žinomas kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas, koncertavęs įvairiuose festivaliuose ir renginiuose visame pasaulyje. Šiuo metu jis dėsto akordeoną Estijos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat „Heino Eller“ muzikos koledže Tartu bei Lasnamäe muzikos mokykloje Taline. Momir yra pelnęs daugiau nei 40 apdovanojimų tarptautiniuose muzikos konkursuose. 2008 m. jis laimėjo „Coupe Mondiale“ klasikinio akordeono konkursą Glazge (Škotija) ir užėmė 2-ąją vietą tarptautiniame akordeono konkurse „Città di Castelfidardo“ Italijoje – tai svarbiausi jo konkursinės karjeros pasiekimai.

Momir baigė prestižiškiausią Serbijos akordeono mokyklą – Kragujevaco muzikos mokyklą, kur mokėsi pas Miljan Bjeletic. Vėliau studijavo Šveicarijoje, Lugano mieste, Conservatorio della Svizzera Italiana, kur prof. Leslaw Skorski klasėje įgijo muzikos menų magistro laipsnį.

Jo meninį kelią rėmė Bazelio Fritz Gerber fondas bei JKV Jugoslavijos princesė Elžbieta. Jis grojo daugelyje ansamblių, tarp jų – išskirtiniame „Trio Ambassador“ (smuikas, violončelė ir akordeonas), taip pat bendradarbiavo su šiuolaikinės klasikinės muzikos kompozitoriais, tokiais kaip Nadir Vassena, Wolfgang Rihm, Alisson Kruusmaa, Elo Masing, Tze Yeung Ho, Giovanni Santini, Alessio Sabella ir kt. Momir Novaković yra atlikęs daugelio šiuolaikinių akordeono kūrinių premjeras ir šiuo metu daugiausia dėmesio skiria estų originalios klasikinio akordeono muzikos repertuaro plėtojimui.

Jis yra tarptautinio renginio „Accordionfest Estonia“ meno vadovas ir vienas iš įkūrėjų – festivalis kasmet Taline suburia aukščiausio lygio akordeonistus iš viso pasaulio. Momir Novaković groja specialiai jam Castelfidardo (Italija) „Scandalli Accordions“ gamyklos sukurtu akordeonu „Extreme X“. Šiuo metu jis taip pat atlieka doktorantūros tyrimus muzikos akademijoje Taline.

Natālija Meļņikoviča – akordeono virtuozė, turinti didelę koncertinę patirtį Latvijoje ir daugelyje Europos šalių. Ji studijavo Rygoje ir Romoje, o šiuo metu dėsto akordeoną Limbaži muzikos ir meno mokykloje bei Jāzeps Mediņš Rygos muzikos gimnazijoje. Ji yra Viktoro Nikandrovo akordeono festivalio Limbažiuose meno vadovė ir dalyvauja kaip tarptautinių konkursų vertinimo komisijos narė.

„Pietro – tai muzikantas, ne tik techniškai labai gerai pasirengęs, bet ir turintis poetišką bei rafinuotą išraišką, gebantis priversti savo instrumentą dainuoti ir vaizduotės bei empatijos dėka sekti kompozitoriaus muzikinėmis mintimis.“
(Dario Marianelli, „Oskaro“ laureatas kompozitorius)

Pietro Roffi intensyvi koncertinė veikla atvedė jį į pasirodymus kaip solistą, kameriniuose ansambliuose ir su simfoniniais orkestrais, surengiant šimtus koncertų visuose penkiuose žemynuose. Jo repertuaras apima klasikinę muziką, tango, jo paties kūrinius bei kino muziką.

Minint Ennio Morricone 90-ąjį gimtadienį, jis debiutavo kaip solistas su Accademia Nazionale di Santa Cecilia orkestru, diriguojamu Carlo Rizzari, Romos Auditorium Parco della Musica, atlikdamas naują kompoziciją, specialiai šiai progai sukurtą „Oskaro“ laureato Dario Marianelli.

Pastarųjų sezonų pasirodymai apėmė debiutus su Orquestra Sinfônica Brasileira Rio de Žaneire (Brazilija), Bohuslavo Martinu filharmonijos orkestru Zline (Čekija), AASSM simfoniniu orkestru Izmire, CRR jaunimo styginių kameriniu orkestru Stambule bei Bursos valstybinės filharmonijos orkestru Turkijoje.

Jis grojo prestižinėse scenose ir teatruose visame pasaulyje – Die Glocke koncertų salėje Bremene (Vokietija), kur atliko V. Trojan „Pasakų“ koncertą akordeonui ir orkestrui su Tarptautiniu jaunimo simfoniniu orkestru; Rumunijos Atenėjuje Bukarešte su Nacionaliniu jaunimo orkestru (dir. Gabriel Bebeselea); taip pat Lietuvoje, Anglijoje (Londono Karališkojoje muzikos akademijoje ir Peterborough katedroje), Argentinoje (pilnutėlėse 13 miestų turo salėse), Maltoje, Kinijoje (Pekine, Tianjine, Šendžene ir Nandzingo menų universitete), Australijoje (Melburne ir Woodend žiemos menų festivalyje), Brazilijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje ir daugelyje kitų šalių.

Italijoje jis pasirodė tokiose programose kaip IUC sezonas Romos La Sapienza universitete, Unione Musicale Turine, Amici della Musica Tarente, Mantovos kamerinės muzikos festivalis, Narnos festivalis, Vittorio Emanuele teatras Mesinoje ir Musica Riva festivalis, kur 2023 m. buvo reziduojantis menininkas. 2022 m. jis debiutavo Pietų Afrikoje su Odeion styginių kvartetu, atlikdamas savo sukurtą Vivaldžio „Metų laikų“ aranžuotę akordeonui ir styginiam kvartetui.

2021 m. rugsėjį jis pristatė savo kūrinį „Goldberg Rework“ duete su latvių akordeoniste Ksenija Sidorova. Tais pačiais metais, minint Astoro Piazzollos gimimo 100-metį, kartu su pianistu Alessandro Stella surengė „Tutto Tango #piazzolla100“ turą Italijoje, kuris vėliau pasiekė ir kitas Europos sostines – Paryžių, Barseloną, Bukareštą bei Iaši.

2017 m. jis atliko koncertinę siuitą pagal Dario Marianelli muziką filmui „Ana Karenina“, grodamas su Roma Tre orkestru. Ši pažintis tapo ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia – Marianelli pakvietė Roffi įrašyti garso takelius filmams „Nome di donna“ (2017) ir „Pinokis“ (2020, rež. Matteo Garrone, su Roberto Benigni), už kurį buvo nominuotas „David di Donatello“ apdovanojimui.

Pietro aktyviai dalyvauja kino muzikos pasaulyje, įrašydamas akordeoną italų bei tarptautinėms produkcijoms. Tarp jų – prancūzų serialas „La Garçonne“ (France 2), RAI TV filmas „Solo per passione – Letizia Battaglia fotografa“, filmas „Rido perché ti amo“ (muzika: Claudia Campolongo) bei japonų anime serialas „Dog Signal“ (muzika: Michiru Oshima).

2019 m. jis išleido pirmąjį solinį albumą „1999“, kuriame jungė akordeoną ir elektroninę muziką. 2021 m. šis albumas laimėjo „Orpheus Award“ kaip geriausias Italijos akordeono įrašas.

Jo muzika reguliariai transliuojama per BBC 3, WDR 3, Klassik Radio, Deutschlandfunk Kultur, NPO, Rás 1, Antena 2 Portugalijoje, DR P2, Radio France ir kitose Europos radijo stotyse, taip pat skamba prestižiškiausiose pasaulio koncertų salėse – su Miuncheno filharmonija, Ciuricho Tonhalle orkestru, San Paulo koncertų salėje, Belgrado filharmonijoje, Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir kt.

Jo kūriniai, tokie kaip „Valse-Rêverie“ ar „Nocturne“ akordeonui ir styginių kvintetui, atliekami pasaulinio lygio akordeonistų, įtraukiami į tarptautinius festivalius bei įrašus (pvz., Ksenijos Sidorovos „Piazzolla Reflections“, 2021). Jie dėstomi Europos konservatorijose ir net tapo privaloma egzaminų medžiaga, pvz., Tesalonikų Aristotelio universitete.

Pietro yra nuolat kviečiamas dėstyti meistriškumo kursų, įrašinėjo koncertus nacionalinėms TV ir radijo stotims Kinijoje, Rumunijoje, Italijoje, o kasmet Italijos ambasadų kvietimu pristato savo šalį visame pasaulyje. Jo studentai laimi svarbiausius akordeono konkursus, tokius kaip Coupe Mondiale de l’Accordéon ir PIF Castelfidardo.

2010 m. jis laimėjo pirmąją vietą Tarptautiniame Castelfidardo konkurse (virtuozų kategorijoje).
Jis studijavo Romos Santa Cecilia konservatorijoje pas Massimiliano Pitocco (su pagyrimu) ir tobulinosi seminaruose su garsiausiais akordeono meistrais: Owen Murray (JK), C. Jacomucci (Italija), Y. Shishkin (Rusija), F. Angelis (Prancūzija), M. Rantanen (Suomija), S. Hussong (Vokietija), C. X. Qing (Kinija), R. Sviackevičius (Lietuva), I. Alberdi (Ispanija), A. Melichar (Austrija).

Šiuo metu Pietro Roffi dėsto akordeoną „Domenico Cimarosa“ konservatorijoje Avelline (Italija) ir groja specialiai jam pagamintu akordeonu „Extreme“, sukurtu Castelfidardo mieste.

Nikolina Furić (g. 1990 m.) gimė Požegoje (Kroatijoje), kur baigė pradinę muzikos mokyklą. Baigusi vidurinę muzikos mokyklą Varaždine, ji įstojo į Liublianos muzikos akademiją, kurioje profesoriaus Boruto Zagoranskio klasėje baigė akordeono magistro studijas su aukščiausiu įvertinimu. Be solinių rečitalių, ji koncertavo daugelyje festivalių ir klasikinės muzikos renginių Kroatijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Serbijoje ir Italijoje. Taip pat išsiskiria pasirodymais su styginiais orkestrais Liublianoje, Celjėje, Puloje ir Daruvaru.

Mokydamasi muzikos ji pelnė daugybę apdovanojimų regioniniuose, nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose Kroatijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Škotijoje ir Kanadoje, o kelis kartus tapo savo kategorijos laureate.

Akademinių studijų metu ji ypač išsiskyrė prestižiniu Prešereno apdovanojimu, kurį skiria Liublianos universitetas už išskirtinius pasiekimus mokslo ir meno srityse Slovėnijos Respublikoje. Šį apdovanojimą ji gavo kaip akordeonų dueto „Furioso“ narė kartu su Mirko Jevtović 2013 m. Be to, akademinės veiklos metu ji inicijavo kelių naujų kūrinių sukūrimą šiam duetui.

Mokydamasi ji dalyvavo daugybėje meistriškumo kursų, kuriuos vedė žymūs atlikėjai ir pedagogai, tokie kaip: Mika Väyrynen, Veli Kujala, Friedrich Lips, Vjačeslav Semjonov, Boris Lenko, Corrado Rojac, Miljan Bjeletić, Vojin Vasović ir kiti.

Kaip vertinimo komisijos narė ji yra dalyvavusi konkursuose Slovakijoje, Serbijoje ir Kroatijoje. Nuo 2015 m. dirba Požegos muzikos mokykloje akordeono solo ir kamerinės muzikos mokytoja, taip pat vadovauja akordeono skyriui. Jos mokiniai aktyviai koncertuoja svarbiuose renginiuose tiek mokykloje, tiek už jos ribų – mieste ir šalyje. Dirbdama su mokiniais, ji pelnė daugybę apdovanojimų tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose konkursuose, tarp jų – Oskar znanja apdovanojimą už akordeonų kvinteto pasirodymą 2023 m. Nacionaliniame kamerinių ansamblių konkurse.